iBlog.lt - „Apple" naujienos, „iOS5", „iPhone 5", „iPad 3", „iPod Touch", „Mac", „iPhone darbalaukiai wallpaperiai", „jailbreak/nulaužimai", „iPhone atrišimas", „Apple istoryja", „Apie Apple", „iTunes", „App".

Apple Inc. (anksčiau Apple Computer, Inc) – yra Amerikos korporacija, kuri projektuoja ir gamina plataus vartojimo elektronikos ir programinės įrangos produktus. Į bendrovės žinomiausių įrangos produktų sąrašą galima įtraukti Macintosh kompiuterius, iPod ir iPhone. Apple programinė įranga apima Mac OS X operacinę sistemą, Safari naršyklę, iTunes internetinę parduotuvę ir iPhone/iPod tvarkyklę, ILife paketą su multimedijos ir kūrybiškumo programos, IWork paketą su darbo našumo programine įranga ir Final Cut Studio paketą – profesionalaus garso ir kino pramonės programinį produktą. Įkūrėjai Steven Wozniak bei Steve Jobs. Įmonė valdo daugiau kaip 250 mažmeninės prekybos parduotuvių devyniose šalyse ir internetinę parduotuvę, kurioje parduodami aparatūros ir programinės įrangos produktai. Įmonė įkurta Kupertine, Kalifornijoje 1976 m. birželio 1 d. 1977 m. vasario 3 d. įmonė tapo akcine bendrove ir gavo savo pavadinimą – „Apple Computer, Inc“, kuriuo buvo vadinama 30 pirmųjų gyvavimo metų. 2007 m. nuspręsta sutrumpinti korporacijos pavadinimą iki „Apple Inc“, siekiant atspindėti įmonės nuolatinę ekspansiją į vartotojų elektronikos rinkoje, be savo tradicinio dėmesio asmeniniams kompiuteriams. Apple turi apie 35.000 darbuotojų visame pasaulyje. Korporacija kasmet uždirba apie 30 mlrd dolerių. Dėl savo filosofijos įvairovės, estetinio dizaino ir originalių reklaminių kampanijų, Apple sukūrė unikalią reputaciją elektronikos pramonėje. 2008 m. žurnalo „Fortune“ atliktomis apklausomis paaiškėjo, kad Apple yra įmonė, kuria labiausiai žavimasi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

1976-1979

Tai nutiko tais laikais, kada kompiuteriai buvo didžiulės spintos užimančios universitetų ar valstybinių įstaigų patalpas. Aplink jas zujo žmogeliukai, nagrinėdami juostas su skylučių rinkiniais ar skaičių/raidžių kombinacijas ekranuose. Nenuostabu, jog kompiuteris tada buvo tarsi autoritarizmo simbolis.

Kompiuteris, skirtas naudoti vienam žmogui, tais tolimais laikais buvo tikrai revoliucinė mintis. Todėl daugelis entuziastų laisvalaikį leisdavo konstruodami personalinius kompiuterius. Tokie „monstrai“ kaip IBM nežiūrėjo į tai rimtai.

Vieni iš tokių entuziastų buvo Stephen Wozniak (toliau Woz’as) ir Steven Jobs (toliau Jobs’as). Woz’as buvo ramus žmogus, tyliai sau konstravo elektroninius šedevriukus. Tuo tarpu Jobs’as buvo jo priešingybė. Neramaus, prieštaringo būdo, besidomintis rytų religijomis, Jobs’as kompiuterį matė kaip įrankį pasauliui pakeisti. Tad su Woz’o talentu ir Jobs’o “kitokio pasaulio” vizija jie tapo puikiu duetu.

„Tie pamišėliai, kurie mano, jog gali pakeisti pasaulį, galų gale jį ir pakeičia.“ (Iš APPLE reklaminio klipo „Think different“)

1976 metais Woz’as sukonstruoja savo pirmąjį personalinį kompiuterį APPLE I. Šiandien jis atrodo juokingai – medinė dėžutė, prikišta schemų. Jobs’as sugalvoja, kad reikia šitą daiktą “nešti į mases”. O tokie stambūs gamintojai, kaip HEWLETT PACKARD tiktai pasijuokia iš jų – kam paprastam žmogui kompiuteris?

Jobs’as nenusileidžia ir nutaria, kad jie patys gali užsiimti gamyba. Taip gimsta APPLE COMPUTER. Jobs’as parduoda savo Volkswagen autobusiuką, Woz’as – savo programuojamą kalkuliatorių. Pirmąja APPLE būstine tampa Jobs’o tėvų garažas. Ten ir buvo surinkta 50 pirmųjų APPLE I kompiuterių, kuriuos užsako bene pirmoji kompiuterių parduotuvė.

APPLE I, kaip ir kiti personaliniai kompiuteriai tais laikais buvo perkami tik entuziastų. Todėl reikėjo sukelti didesnį žmonių susidomėjimą.

Jobs’as kreipiasi į „kapitalistus“, ieškodamas finansinės paramos. Mike Markkula susidomi jų veikla ir investuoja nemažai pinigėlių. 1977 m. APPLE COMPUTER oficialiai užregistruojama kaip APPLE COMPUTER Inc. Ofisas persikelia iš Job’so tėvų garažo į normalias patalpas ir prasideda legendinio APPLE II projektas.

Vieną gražią dieną Jobs’as sugalvoja, kad ne tik kompiuterio vidus, bet ir išvaizda turi didelės reikšmės (šitos nuostatos APPLE laikosi ir šiandien), tad Woz’as patobulina savo kūrinį ir 1977 m. gimsta APPLE II – pirmasis žmonijos istorijoje personalinis kompiuteris, turintis plastmasinį korpusą ir spalvotą grafiką – įspūdinga mašina ir pirmoji didžiulė sekmė. APPLE II sukelia jau ne tik entuziastų susidomėjimą bet ir tampa I-uoju personalinio kompiuterio standartu, kuriuo ima sekti kiti.

Woz’o ir Jobs’o svajonės pradeda pildytis, APPLE II sukelia revoliuciją iš esmės pakeitusią ateitį. Iš valstybinių įstaigų ir universitetų patalpų skaitmeninė technika išsiveržia į laisvę ir kaip saviraiškos priemonė tampa prieinama daugeliui žmonių.

APPLE COMPUTER, Inc. tampa personalinių kompiuterių lyderiu ir sparčiausiai besiplečiančia kompanija.

• ĮDOMŪS FAKTAI:
• I – asis elektroninis kompiuteris ENIAC buvo „pastatytas” 1940 m. Tai buvo „monstras“, užimantis visą kambarį ir reikalaujantis tiek energijos, kad, pasak legendos, jį įjungus dingdavo elektra visame mieste.
• I – asis Woz’o ir Jobs’o „projektas” buvo „mėlynos dėžės” – nelegalūs prietaisiukai skirti manipuliuoti telefono linijoms.
• APPLE įkurta melagių dieną balandžio 1 d.
• Prie APPLE II populiarumo prisidėjo programa pavadinta VISI CALC, kurią laisvalaikiu sukūrė vienas pilietis. Deja, jis jos neužpatentavo ir tai kainavo jam 100 milijonų dolerių.
• APPLE II buvo toks sėkmingas, kad jo modifikacija APPLE IIe buvo pardavinėjama net iki 1993 metų.
• Pačioje pradžioje APPLE buvo ir trečias narys, tačiau begaminant 50 pirmųjų APPLE I kompiuterių piliečiui neišlaikė nervai ir jis paliko APPLE.
  Jo 10% dalis 1991 metais būtų atnešusi jam 875 milijonų dolerių.

1980 – 1983

1980 m. Apple buvo smarkiai išsiplėtusi kompanija, netgi pardavinėjo kompiuterius į užsienį. Woz’as ir Jobs’as tapo žvaigždėmis.
Tačiau atėjo metas pirmosiom didelėm nesekmėm. Viena iš jų buvo APPLE III. Skirtingai nuo pirmųjų dviejų modelių tai buvo nebe vieno žmogaus kūrinys, o grupės vadovaujamos Jobs’o.

Personalinių kompiuterių revoliucijos dėka atsiranda daugiau gamintojų, rinka tampa įvairesnė. Net toks monstras kaip IBM jau rimtai pradeda žiūrėti į personalĮ kompiuterį ir 1981 m. gimsta pirmasis pisiukas – jis taip ir vadinosi “IBM PC”. Tai nebuvo revoliucinis gaminys ir savo išvaizda ne iš tolo neprilygo APPLE II grakštumui, tačiau nedidelė kaina ir IBM vardas padarė savo – IBM PC tapo didžiausiu APPLE konkurentu. Vėliau IBM pardavė savo licensiją ir PC pradėjo gaminti kas tik netingėjo. Priviso PC klonų, kurie ir iki šiol vadinasi “IBM PC suderinamais” kompiuteriais.

Su APPLE II pasirodymu kompiuteris tampa prieinamas, bet ne visiems, kadangi naudojimasis juo reikalauja ypatingų žinių. Siekiant padaryti kompiuterį prieinamą net žmogui neturinčiam specialaus pasiruošimo APPLE dar 1979 m. pradeda du naujus projektus LISA ir MACINTOSH.

LISA buvo užmanytas kaip galingas kompiuteris skirtas bizniui, o MACINTOSH – kaip pigesnis kompiuteris paprastam vartotojui.

Ir vėl APPLE sukelia revoliuciją kompiuterių pasaulyje, pakeisdama bendravimo su kompiuteriu būdą, kuris padarė jį prieinamą jau kiekvienam piliečiui. Tai buvo pasiekta panaudojant pelę ir grafinę vartotojo sąsają (darbastalis, ikonos, meniu, persiklojantys langai).

Tokie dalykai kaip pelė ar ikonos dabar atrodo kaip yprasti dalykai, tačiau tais laikais kompiuterių ekranuose galėjai matyti tik skaičių ir raidžių rinkinį. Bendravimas su kompiuteriu buvo suprantamas tik kaip tekstinių komandų įvedinėjimas klavišų pagalba.

Pelė ir grafinė vartotojo sąsaja nebuvo visiškai nauji dalykai. Dėja jie buvo naudojami tik eksperimentiniuose modeliuose. Didžiausia tokių eksperimentų vieta buvo XEROX kompanijos įkurtas PALO ALTO TYRIMŲ CENTRAS. Ten buvo sukviesti didžiausi to laiko protai, kad kurtų pažangiausias ateities technologijas.

Dar 1973 m. ten buvo pagamintas eksperimentinis kompiuteris ALTO. Tai buvo pirmasis personalinis kompiuteris – skirtas naudoti vienam žmogui – tiems laikams negirdėtas dalykas. Turėjo ekraną galintį atvaizduoti ne tik tekstą, bet ir grafiką, pelę ir grafinę vartotojo sąsają. Tačiau tai buvo savo laiką pralenkęs gaminys, kainavęs didžiulius pinigus, todėl taip ir neišėjęs už laboratorijos ribų. Tačiau idėjos buvo tokios puikios, kad negalėjo likti nepastebėtos.

Atsitiko taip, kad Jobs’as ieškodamas įkvėpimo dar 1979 m. apsilankė su savo komanda XEROX PALO ALTO TYRIMŲ CENTRE ir pamatęs, kompiuterį valdomą ikonų, meniu ir pelės pagalba, suprato, kad tai ir yra ko jis ieškojo.

Visa kas buvo pamatyta PALO ALTO TYRIMŲ CENTRE tapo pagrindu kuriant grafinę vartotojo sąsają LISA ir MACINTOSH kompiuteriams.

1983 m. po 4 įtemto darbo metų pasaulį išvydo LISA – pirmasis serijinės gamybos kompiuteris su grafine vartotojo sąsaja – valdomas pelės, ikonų, langų ir meniu pagalba.
Dėl savo didelės kainos ir palyginti mažos spartos LISA nesusilaukė pripažinimo.

Nors LISA buvo pirmasis serijinis kompiuteris su ikonomis, langais ir meniu, tačiau šie dalykai tapo populiarūs tik pasirodžius LISOS „mažąjam broliukui“ MAC’ui, kuris visam laikui pakeitė personalinio kompiuterio įvaizdį.

• ĮDOMŪS FAKTAI:
• 1978 m. birželio 17 d. gimė Job’so duktė LISA NICOLE. Nesunku atspėti, kodėl vienas iš APPLE kompiuterių buvo pavadintas LISA.
• Egzistuoja nuomonė, kad APPLE pavogė iš XEROX’o grafinę vartotojo sąsają. Jobs’as su komanda apsilankė XEROX PALO ALTO TYRIMŲ CENTRE tik porą kartų ir neparsinėšė iš ten jokių brėžinių ar kodų. Jie gavo tik bendrą supratimą, įkvėpimą ir pasitikėjimą, kad tokius dalykus galima padaryti.
  Tiesa vėliau keletą darbuotojų iš XEROX’o perėjo į APPLE.
• Pirmojo IBM PC operacinė sistema buvo DOS 1.0, kurią MICROSOFT nupirko iš vieno programuotojo entuziasto.
• 1981 m. Woz’as patenka į autokatastrofą ir ilgam laikui “išeina atostogų”. Grįžta tik 1983 m.
• 1983 m. Jobs’as į APPLE prezidento postą pakviečia PEPSI-KOLOS prezidentą John Sculley ištardamas legendinius žodžius: “ar nori likusį gyvenimą nugyventi pardavinėdamas saldintą vandenėlį, ar nori turėti galimybę pakeisti pasaulį?”. Tiesa po poros metų Sculley išmeta Jobs’ą iš APPLE.

1985-1996

Išleidus MAC’ą paaiškėjo, kad jis visiškai neorientuotas į verslą, nes neturėjo darbo tinkle galimybės ir buvo mažai programų. Ofisuose karaliavo pisiukai ir į MAC’ą buvo žiūrima kaip į žaisliuką. Pardavimai ėmė smarkiai mažėti.

1985 m. iškilus nesutarimams, Jobs’a išmetamas iš APPLE ir įkuria savo kompanija NeXT (Woz’as išėjo truputį anksčiau).

APPLE siekia padaryti MAC’ą prieinamą verslo pasauliui – reikia programų. Dar kuriant MAC’ą Jobs’as kreipėsi į MICROSOFT, kad šis rašytų programas. Taip misteriui Bilui Gates’ui į rankas pakliuvo MAC’o technologija ir MICROSOFT pradėjo po truputi „skolintis” MAC’o grafinę vartotojo sąsają ir rašyti WINDOWS pirmąją versiją. WINDOWS 1.0 pasirodė tik 1985 m. ir buvo gana primityvi – nepersiklojantys langai ir be ikonų, bet buvo aiškus panašumas į MAC’o operacinę sistemą. Kadangi APPLE reikėjo MICROSOFTO programų, buvo sutarta, kad MICROSOFT gali vartoti kai kuriuos MAC’o operacinės sistemos elementus WINDOWS’uose. Tačiau nebuvo nieko pasakyta apie būsimas WINDOWS versijas, kuo ir pasinaudojo Gates’as su kiekviena versija vis arčiau priartėdamas prie MAC’o grafinės vartotojo sąsajos. Tačiau, kad padaryti kažką panašaus vaikinams prireikė net 10 metų. Akivaizdžiausia MAC OS kopija WINDOWS 95 pasirodė tik 1995 m.

1985 m. MAC’as įgauna II kvėpavimą, nes yra išleidžiama PAGEMAKER – pirmoji leidybinė programa ir LASER WRITER – pirmasis POSTS CRIPT’inis lazerinis spausdintuvas. Šie du dalykai paverčia MAC’ą lyderiu leidybos srityje, kuriuo jis išlieka ir po šiai dienai.

1987 m. su MACINTOSH II išleidimu APPLE pradeda naują galingų ir brangių MAC’ų šeima, kuria taiko į profesionalų vartotoją.

MACINTOSH II – pirmasis MAC’as turintis išplėtimo galimybę, spalvotą grafiką (iki 16.7 milijonų spalvų) ir atskirą monitorių. MACINTOSH II iškart pripažystamas verslo pasaulyje ir tampa WALL STREET’o numylėtiniu.

1990 m. pasirodęs MACINTOSH IIfx buvo galingiausias tų laikų personalinis kompiuteris ir brangiausias kada nors parduotas MAC’as, turintis daugelį techninių naujovių, kurių pisalams dar teko ilgokai palaukti.

1990 m. APPLE padėtis pablogėja. Kadangi APPLE nuo MACINTOSH II pasirodymo taikė į galingų ir brangių kompiuterių vartotojus, pigių kompiuterių rinką pripildė pisiukai, kuriuos gamino kas tik netingėjo. Tuo tarpu APPLE laikosi uždarumo politikos.

1991 m. APPLE pristato POOWER BOOK, nešiojamą kompiuterį, kuris iškart susilaukia sekmės. Patrauklus, su daugybe techninių naujovių, kurios šiandien jau naudojamos visuose nešiojamuose kompiuteriuose.

1994 m. pristatomas POWER MACINTOSH. Nauja MAC’ų šeima naudojanti naujus POWER PC procesorius, sukurtus bendradarbiaujant su MOTOROLA ir kadaise buvusiu APPLE priešu IBM.

1995 m. WINDOWS 95 panašiausiai nukopijuoja MAC’o operacinę sistemą. MAC OS vistiek išlieka paprastesniu vartoti, elegantiškesniu ir patikimesniu, tačiau pisiukų epidemijos jau nebeimanoma sustabdyti. Bandydama gelbėti padėtį APPLE ryžtasi parduoti MAC’o licensija keliems gamintojams. Pasirodo pirmieji MAC klonai. Prie APPLE nesėkmių sąrašo prisideda PERFORMA: APPLE pardavinėja POWER MACINTOSH kompiuterius PERFORMOS vardu, taikydami į namų vartotoją. Tačiau tai tik įneša sumaišties, dingsta aiški riba, tarp profesionalių modelių ir modelių namų vartotojui.

Dangus virš APPLE stovyklos apsiniaukia.

• ĮDOMŪS FAKTAI:
• Jobs’as palikęs APPLE įkūrė kompaniją NeXT ir pasižadėjo gaminti tik greitesnius kompiuterius. 1988 m. išleistas NeXT kompiuteris iš tikrųjų buvo dukart spartesnis nei tuolaikiniai MAC’ai.
• 1986 m. Jobs’as nusiperka PIXAR kompiuterinės animacijos studija, kuri vėliau išleidžia kompiuterinės animacijos šedevrą ŽAISLŲ ISTORIJA.
• 1997 m. pasirodęs MACINTOSH II tapo populiarus verslo pasaulyje ir dėl to, kad atrodė kaip „rimtas verslo kompiuteris“ (monitorius ir kompiuteris atskirai).
• 1988 m. pasirodo pirmieji MAC’iniai virusai.
• APPLE turėjo elektrononės užrašų knygutės projektą NEWTON, tačiau buvo keblumų su ranka rašyto teksto atpažinimu. Kad išspręsti šią problemą, buvo pakviestas protingas pilietis iš Japonijos. Tačiau jam nieko neišėjo ir jis nusprendė nusišauti.

1997-2001

1996 m. atrodė, kad APPLE gyvena savo paskutiniąsias dienas. APPLE turėjo daug pažangių technologinių naujovių, tačiau dėl vadovų nemokėjimo orientuotis rinkoje patirdavo didžiulių nuostolių. Vartotojui buvo sunku susiorientuoti tarp APPLE gaminamų modelių, nes nebuvo aiškios ribos tarp profesionalių kompiuterių ir kompiuterių namų vartotojui, be to kai kurie kompiuteriai buvo pardavinėjami skirtingais vardais (PowerMac, Performa).
Tačiau horizonte vėl pasirodė Jobs’as ir virš APPLE stovyklos nušvito saulutė – atsitiko taip, jog APPLE nusipirko Jobs’o kompaniją NeXT COMPUTER, Inc.
Taigi Jobs’as 1997 m. sugrįžta į APPLE. Šį kart jis jau turi nemažai patirties ir žino kaip išgelbėti kompaniją.

APPLE ir apskritai kompiuterinės technikos istorija tampriai siejasi su šia prieštaringa asmenybe. Steve Jobs’as – tai ir žavesys ir despotizmas, ir marketingo genijus ir grandiozinės nesekmės, žiaurūs klystkeliai ir tokių herojiškų bei bei produktyvių komandų suformavimas, kad nejučiom pradedi didžiuotis žmonija apskritai…

Prasidėjo didieji pertvarkymai. Didžiausia staigmena buvo Jobs’o paskelbtas APPLE sandėris su MICROSOFT, didžiausiu APPLE priešu. MICROSOFT įsigijo APPLE akcijų ir buvo pasirašyta 5 metų bendradarbiavimo sutartis. Taip pat MICROSOFT sumokėjo APPLE neskelbiamą sumą pinigų, kad ši nutrauktų kaltinimus jog MICROSOFT išleidusi WINDOWS nukopijavo MAC’o operacinę sistemą.

APPLE įžengė į naują stadiją. Jobs’as sumažino gamybą iki kelių modelių, kurie buvo aiškiai orientuoti į aiškius vartotojus: POWER MAC – profesionaliam vartotojui, iMAC – namų vartotojui. Nešiojami kompiuteriai taip pat buvo aiškiai atskirti: POWER BOOK – aukštesnio lygio, iBOOK – žemesnio. Taip pat buvo uždaryti nepasisekę projektai ir iš MAC klonų gamintojų supirktos atgal MAC’ų licenzijos.

iMAC’o pasirodymas 1998 metais prikėlė APPLE. Namų vartorojas, kurį APPLE buvo apleidusi, gavo puikų produktą: paprastą, neprikomplikuotą kompiuterį su MAC’ui budingu vartojimo paprastumu, lengvu prisijungimu prie interneto, turintį draugišką išvaizdą ir daugiau negu reikia spartos ( jame naudojamas naujasis PowerPC G3 procesorius buvo II kartus spartesnis už tuometinį PENTIUM II). Ir visa tai už prienamą kainą. iMAC’o dizaino naujoviškumas suteikė tą asmeniškumo jausmą, kuris jau nuo seno yra tarp MAC’ų ir jų vartotojų (įdomu ar pisalistai galėtų taip žiūrėti į savo pilkas dėžes) ir padarė jį kompiuteriu reprezentuojančiu naują amžių.
Žmonės jį pamilo. iMAC’as tapo pačiu perkamiausiu personaliniu kompiuteriu kompiuterijos istorijoje. Dar jam nepasirodžius buvo iš anksto užsakyta 150.000 vnt.

Nespėjus pisiukistam atsitokėti 1999 m. Jobs’as kaip niekur nieko pristatė POWER MAC’ą G4, kuris papuolė į super kompiuterių kategoriją. JAV vyriausybės G4 buvo traktuojamas kaip ginklas ir buvo neleidžiama jo technologijos išvežti iš šalies. Jame naudojamas POWER PC G4 procesorius savo sparta lenkė tuometinį PENTIUM III beveik 4 kartus. Tai buvo tikra dovana profesionaliems vartotojams.

2000 m. pasaulį išvysta dar vienas APPLE šedevras – POWER MAC G4 CUBE. Tai superkompiuteris, sutalpintas į ketvirtadalį įprasto kompiuterio užimamą plotą. Juo APPLE bando taikyti į vartotoją, kuris norėtų kažko tarp iMAC’o ir POWER MAC’o. Tačiau jo pardavimai nebuvo labai geri.

Nešiojamų kompiuteriai vartotojai irgi nebuvo nuskriausti. 1999 m. pristatyas  iBOOK – nešiojamas kompiuteris vidutiniam vartotojui. Mažas, lengvas, spartus ir už prieinamą kainą. iBOOK’o šviežias, modernus dizainas visiem laikam pakeitė supratimą apie nešiojamą kompiuterį.

2001 m. pristatytas POWER BOOK G4 TITANIUM yra be abejonės vienas geriausių profesionalių nešiojamų kompiuterių. Lengvas ir tik 1 colio pločio, ekrano istrižainė net 15.2”. POWER PC G4 procesorius darė jį sparčiausiu tarp tokio tipo kompiuterių. Tačiau tikrasis jo patrauklumas slypi korpuse, kuris pagamintas iš titano.

Šiandien APPLE yra vienintelė kuri gamina kompiuterius žmogui, o ne ofisui. Jos produktai atitinka visus šiuolaikinio vartotojo reikalavimus: netgi vidutinio lygio namų kompiuteris iMAC’as yra pasirengęs internetui, video montažui ir netgi CD “kepimui”, nekalbant jau apie POWER MAC’ą.

Nors APPLE kompiuteriai užima tik 5% kompiuterių rinkos, jie visame pasaulyje turi gerbėjų, kurie jungiasi į MACINTOSH vartotojų grupes. Nesu girdėjes, kad būtų PC vartotojų grupės …

• ĮDOMŪS FAKTAI:
• 1997 m. APPLE 20 – ųjų metinių proga buvo išleistas TWENTIETH ANNIVERSARY MACINTOSH. Tai buvo unikalus kompiuteris, kokio pasaulis dar nematė. Jo ribotas tiražas ir kaina ( $10.000 ) padarė jį kolekcine vertybe.
• 1997 m. išleidžiamas MAC OS 8. Tai pirmas kartas, kai MAC’o darbastalis atrodo kitaip nei MAC OS 1.0 versijoje.
• Grįžus Jobs’ui APPLE pradėjo naują reklamos kampaniją “THINK DIFFERENT”, kurios metu kaip niekad buvo dedama ant pisalų.
• Už iMAC’o dizainą yra atsakingas JONATAHN IVE, kuris buvo atsakingas ir už tokį šedevriuką, kaip 20-TH CENTURY MACINTOSH.
• 1998 m. nuo APPLE logo dingo vaivorykštės spalvos.

2005 – iki dabar

Pasaulinėje programavimo konferencijoje keynote 2005 m. birželio 6 d. S. Jobs’as pranešė, kad Apple pradės gaminti Intel Mac kompiuterius 2006 metais. 2006 m. sausio 10 d. naujieji MacBook Pro ir iMac tapo pirmaisiais Apple kompiuteriais, kuriuose panaudotas Intel Core Duo procesorius. 2006 m. rugpjūčio 7 d. Apple visoje Mac produktų linijoje pakeitė mikroschemas į „Intel“ lustus, tai yra virš 1 metų anksčiau nei buvo skelbta. The Power Mac, iBook, ir PowerBook prekiniai ženklai atgyveno, juos pakeitė Mac Pro, MacBook, ir Macbook Pro. Apple taip pat pristatė programą Boot Camp, kuri padeda vartotojams įdiegti Windows XP arba Windows Vista jų Mac kompiuteriuose su Mac OS X operacine sistema. Apple sėkmės per šį laikotarpį labai išaugo, tai rodė ir akcijų kainos. Nuo 2003 m. pradžios iki 2006 m. Apple akcijų kaina padidėjo daugiau nei dešimt kartų, nuo 6 dolerių už vieną akciją iki daugiau nei 80 dolerių. 2006 m. sausio mėn Apple rinkos riba viršijo Dell. Macworld Expo parodoje 2007 m. sausio 9 d. Steve Jobs pranešė, kad Apple Computer nuo šiol bus vadinama Apple Inc. Renginyje taip pat buvo paskelbta apie iPhone ir Apple TV. [73] Kitą dieną, Apple akcijų kaina pasiekė 97,80 dolerius už vieną akciją, tai visų laikų rekordas. Gegužę Apple akcijos kaina pakilo iki 100 dolerių. 2008 m. liepos 11 d. Apple įkūrė App Store – internetinę parduotuvę. Per mėnesį parduotuvėje buvo parduodama 60 milijonų prekių (Iphone, Ipod). Tai nešė vidutiniškai 1 milijoną dolerių pelno per dieną. Po trijų mėnesių, buvo paskelbta, kad Apple tapo trečia pagal dydį mobiliųjų telefonų tiekėja pasaulyje dėl iPhone populiarumo. 2009 m. vasario 15 d. Steve Jobs pranešė, kad jis išeina atostogų šešiems mėnesiams, iki 2009 m. birželio mėn, kad sutelktų dėmesį į savo sveikatą, o įmonė geriau sutelktų dėmesį į savo produktus.

Apple labiausiai pagarsėjo dėl daugelio techninių naujovių bei netradicinio požiūrio į kompiuteriją. Tarp žymesnių Apple įvestų naujovių galima paminėti šias:

• 1976 m. pirmas eiliniam naudotojui pritaikytas asmeninis kompiuteris („Apple“).
• 1983 m. pirmas serijinis grafinę aplinką ir pelę turėjęs asmeninis kompiuteris („Lisa“).
• 1984 m. pirmas išpopuliarėjęs grafinę aplinką ir pelę turėjęs kompiuteris (Macintosh).
• 1985 m. pirmas serijinis biurams skirtas lazerinis spausdintuvas („LaserWriter“).
• 1993 m. pirmas panašus į šiuolaikinius delninis kompiuteris (Apple Newton).
• 1994 m. pirmas skaitmeninis fotoaparatas („QuickTake“).
• 1997 m. pirmas futuristinio dizaino asmeninis kompiuteris („Twentieth Anniversary“).
• 2001 m. pirma asmeniniam naudojimui skirta UNIX sistema (Mac OS X).
• 2001 m. pirmas grotuvas iPod.
• 2007 m. pirmas Apple mobilusis telefonas iPhone.
• 2008 m. pasaulį išvysta dar vienas Apple telefonas iPhone 3G.
• 2010 m. sukuriamas dar vienas iPhone telefono modelis, iPhone 4.
• 2011 m. sukuriamas dar vienas iPhone telefono modelis,iPhone 4S.

 Apple firma taip pat buvo AOL steigėja, buvę Apple darbuotojai įkūrė Be ir NeXT kompanijas, irgi pagarsėjusias kompiuterijos veikloje, taip pat – garsiausią kompiuterinės animacijos studiją Pixar.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Apple / Macpartija.lt

Steve’as Jobsas mirė sulaukęs 56 metų.

Istorinį filmą apie S.Jobsą galite pažiūrėti čia